Originaliai, kalanetikos mankštoje kvėpavimas yra laisvas. Pratimų metu visas dėmesys sąmoningai sutelkiamas į pagrindinę kūno ir proto būseną – atsipalaidavimą. Tai natūraliai tampa raktu į gilų ir sveiką diafragminį kvėpavimą.
Egzistuoja įvairūs kvėpavimo, kaip specialios technikos, būdai susiję su sportu, judėjimu, gydymu, gimdymu, vaidyba, dainavimu ir pan. Kalanetika ypatinga tuo, kad mankštos metu prioritetu laiko ne patį kvėpavimą, bet būseną KAIP mes mankštinamės.
Švelni šviesa, melodinga muzika (dažniausiai) be ritmo, plastiški, neskubrūs perėjimai iš vieno pratimo į kitą, ramus trenerio balsas – visi elementai sukuria aplinką, kurioje nėra sunku atsipalaiduoti. Pašalinę stresorius natūraliai ir įkvepiame giliau. Kvėpavimo taisyklių (galima/negalima) treniruotės metu nėra, tad galime dar labiau susikaupti į tai taisyklingą stovėseną, laikyseną, dubens aktyvavimą ir atsipalaiduoti. Pasak „Callanetics Management Company, Inc.“ atstovės, trenerės Judy „Callan mokė mus, kad jei kūnas yra visiškai atsipalaidavęs, jis pats kvėpuos natūraliai sveikai.“
Kalanetika neišskiria kvėpavimo kaip sudėtinės mankštos technikos todėl, kad per didelė koncentracija į kvėpavimą (ir skleidžiamus garsus..) dažnai nulemia, jog patys pratimai atliekami ne taip efektyviai. Ypač tai pasakytina apie statinius impulsinius judesius, kuomet specialiai kvėpuoti būtų net ir sudėtinga. Tačiau nėra jokio deguonies užlaikymo! Kvėpuojame nuolat. Tempimo metu pratimai derinami su kvėpavimu natūraliai – pasiruošiant įkvėpiame, pvz., pasilenkiant iškvepiame. Atsipalaidavimo metu ilsimės ir kvėpuojame dar giliau – akcentuojame diafragmą: pilvas įkvepiant išsipučia, iškvepiant susitraukia.
Taisyklingas kvėpavimas
Žinoma, kad kalanetikos šalininkai pasisako už taisyklingą kvėpavimą. Kvėpuojant negiliai ir paviršutiniškai, plaučiai nefunkcionuoja taip, kaip turėtų, organizmui ima stigti deguonies. Jei šios nepakanka, ląstelėms sunku tinkamai funkcionuoti, vadinasi, sunku ir visam organizmui. Deguonies badas ypač kenkia galvos smegenų ląstelėms. Kai trūksta deguonies, organizme išsiskiria ir mažiau endorfinų – laimės hormonų, tad jaučiamės pavargę ir blogai nusiteikę.
Taisyklingą kvėpavimą galime įsivaizduoti lyg jūros bangavimą. Jis susideda iš trijų fazių, kurios nuosekliai, be pauzių viena kitą keičia: 1) įkvėpimas pilvo apačia, 2) įkvėpimas visais plaučiais ir 3) užbaigimas ties raktikauliais. Įkvepiant banga kyla iš apačios į viršų, iškvepiant (atvirkštine seka) – leidžiasi.
Tinkamai kvėpuodami ne tik gauname pakankamai deguonies, bet ir galime reguliuoti medžiagų apykaitą. Nepamirškite, kad plaučiai atlieka ir šalinimo funkciją – iškvėpdami atsikratome lakių šalutinių medžiagų apykaitos produktų, toksinų, alergenų, kai kurių virusų ir bakterijų. Tinkamai kvėpuojant, geriau cirkuliuoja, todėl pagerėja ir medžiagų apykaita. Žmogus jaučiasi energingas ir darbingas, lengviau įveikiamas nuovargis, pašalinama įtampa ir kaupiama energija.
Klausė: Rita
Atsakymą paruošė STIMULUS kalanetikos trenerės Eglė A. ir Aistė