Kas daugiau lemia antsvorį – genai ar aplinka?

Nutukimo, antsvorio problema nėra nauja. Randamos ir akmens amžiaus figūrėlės, kuriose pavaizduotas žmogus yra nutukęs. Žinoma, senovėje žmonėms nutukimas nebuvo labai aktuali problema – genai, lemiantys nutukimą, nebuvo labai paplitę, aplinkoje nebuvo maisto pertekliaus, greičiau stoka.

Vos vienas kitas žmogus turėjo didesnį svorį. Gyvenant tokiomis sąlygomis, kai maisto gaunama nepastoviai, gyvybiškai svarbus buvo gebėjimas kaupti riebalus. Dabar priešingai – genai, skatinantys kaupti riebalus, plinta ir vis daugiau žmonių jų turi, o kartu gyvename aplinkoje, kurioje gausu maisto ir vis mažiau reikia judėti.

Genai lemia „automatinį“ valgymą

Yra labai daug genų, kurių veikla lemia apetitą, svorį, svorio reguliavimą. Genai taip pat lemia, kad mūsų valgymas yra daugiau „automatinis“ ir nėra visiškai sąmoningai paties žmogaus valios kontroliuojamas. Energijos eikvojimas irgi yra „automatinis“. Tiek žmonių, tiek gyvūnų organizmai turi ypatingą gebėjimą palaikyti pastovią kūno masę – kai valgoma daugiau, tuomet daugiau judama, pagreitėja medžiagų apykaita, sumažėja apetitas. Jei valgoma mažiau – spontaniški judesiai sulėtėja, judama mažiau, padidėja apetitas. Jei mūsų kūnai nemokėtų taip puikiai reguliuoti svorio, šie kitimai būtų labai dideli.

Pavyzdžiui, vos 1 procentu gaunant daugiau energijos nei sunaudojant (o tai tik papildomų 17–25 kcal per dieną – papildomi 1–2 šaukšteliai cukraus), vidutiniškai per 30 metų svoris padidėtų 30 kg. Svorio reguliavimo sistemos dėka net ir papildomos 300 kcal per dieną dar nesukelia svorio didėjimo. Deja, ši sistema veikia netobulai ir veikiant įvairiems aplinkos veiksniams svoris yra toks, koks yra.

Daug aplinkos įtakos veiksnių

Ne tik gausus maistas ar mažas fizinis aktyvumas nulemia mūsų svorį. Svarbu ir tai, kaip maitinasi mama, besilaukdama vaiko, kokio svorio vaikas gimė – tiek per mažo, tiek per didelio svorio naujagimiai turi didesnę riziką ateityje nutukti. Persirgta adenovirusinė infekcija irgi gali lemti didesnį svorį. Šis virusas skatina atsirasti daugiau riebalinių ląstelių, taigi ir daugiau vietos kauptis riebalams.

Svorį didina ir stresas, miego stoka. Netgi vienkartinis neišsimiegojimas jau paveikia apetitą – jis padidėja. Svoriui įtakos turi netgi žarnyno bakterijų sudėtis. Jei gyvenime išbandėte daug dietų, o ypač jei jas pradėjote jauname amžiuje – svoris greičiausiai bus didesnis.

Nežiūrint to, kad nutukimas yra labai sudėtinga liga, atsiradusi dėl daugelio priežasčių, visuomenėje žmogus vis dar smerkiamas kaip „bevalis”. Ko gero, nė vienos kitos ligos gydyme tiek daug atsakomybės už savo gydymą neprisiima pats sergantysis – kaip gydyti nutukimą dažniausiai pasirenka patys sergantieji. Ir dažniausiai pasirenka arba laikytis dietos, arba riboti maistą – taigi, greitą, bet netinkamą būdą spręsti problemą.

Vis tik, koks yra ar bus žmogaus svoris, lemia ir genai, ir aplinka. Netgi neturinčio nutukimo geno žmogaus, jei jis suvalgys daugiau maisto, nei išeikvos energijos – svoris didės. Tuo tarpu ir turintis nutukimo geną žmogus gali išlikti normalaus svorio. Mes negalime pakeisti savo genų, gimimo svorio. Bet rūpindamiesi savimi galime išlikti sveiki.

Šaltinis:
www.ivalgymas.lt
Autorė – gydytoja-dietologė Aušra Jauniškytė

2012 03 11
Įrašo kategorijos: Lieknėjimo mitai

Palikite komentarą