„Kalanetika – malonumas, mankšta ir meditacija” / Moteris.lt

Dar kartą, bet vis kitu kampu – apie kalanetiką, įkvėpimą ir kitokį požiūrį į sportą. Trenerę Eglę Afanasjevą kalbina mūsų Rimantė. Cituojame portalo Moteris.lt straipsnį:

Dauguma moterų sportą įsivaizduoja kaip kažką būtinai energingo ir sunkaus. Bet puikių rezultatų galima pasiekti ir nevarvinant paskutinių prakaito lašų.

„Pats žodis „kalanetika“ daug kam neaiškus, ypač vyrams. Kokių jie tik pavadinimų neprigalvoja – klipatronika, kibernetika, teletabika…“ – kvatoja treniruočių studijos „Stimulus“ kalanetikos trenerė ir knygos „Kalanetika. Atradimams įkvepianti mankšta“ autorė Eglė Afanasjeva.

Trumpai ir aiškiai

Visiškai nežinantiems, bet besidomintiems trumpai pristatome, kas tai yra. Kalanetikos autorė – amerikietė Callan Pinckney. Ko gero, pagrindinė šios mankštos išpopuliarėjimo priežastis – pačios Callan pavyzdys – 47 m. ji atrodė taip, kad daugelis 18-mečių galėtų tik pavydėti! Kentusi įgimtas nugaros išvaržos ir kojų deformacijos problemas, Callan jų sprendimą sukūrė pati – taip apie 1980 metus JAV gimė kalanetikos mankšta.

Ją sudaro raumenų tvirtinimo ir tempimo pratimai, atliekami pulsuojant labai maža amplitude (iki 1 cm) – suspaudžiant arba tempiant raumenį. Vidutiniškai tai trunka 1 minutę. Pakanka naudoti tik savo kūno svorį ir jėgą, bet gali būti naudojamos ir papildomos priemonės (baleto atrama, svareliai, kamuoliai, lazdos, gumos ir kt.). Vienu metu dažniausiai treniruojama viena raumenų grupė (pvz., tik sėdmenys, tik šlaunys ar kt.). Atliekant pratimus tam tikrose pozose treniruojami sunkiai pasiekiami, dažniausiai anksčiau „neatrasti“ gilieji raumenys.

Daugiau apie šią sporto rūšį sutiko papasakoti knygos apie kalanetiką autorė ir trenerė Eglė Afanasjeva.

Apie save drąsiai sakai, kad nesi liesa. Įdomu, kuo patrauki savo klientes – juk moterys sportuodamos labiausiai tikisi sulieknėti, ar ne?

O gal atvirkščiai – jos nori rasti argumentų, kad yra gražios tokios, kokios yra? Kiekviena esame tam tikros fizinės konstitucijos, su storomis arba plonomis kojomis, tiesiais ar garbanotais plaukais, t.y. ypatybėmis, kurių negalime pakeisti. Apskritai, Lietuvoje dauguma moterų sportą įsivaizduoja kaip kažką būtinai energingo ir sunkaus, išspaudžiančio visus prakaito lašus. Su kalanetika viskas gali būti kitaip – tai malonumas, mankšta ir meditacija viename.

Ar Lietuvoje kalanetika populiari? Kuo ji skiriasi nuo kitų sporto rūšių?

Į Lietuvą kalanetika atkeliavo maždaug prieš dvylika metų, o ypatingai išpopuliarėjo pastaruosius trejetą ketvertą metų. Į kalanetikos gerbėjų gretas jau įstojo tokios žinomos moterys kaip TV laidų vedėja Lavija Šurnaitė-Kairienė, teisininkė Oksana Zlatkovaitė, dainininkė Kristina Ivanova, aktorė Monika Vaičiulytė.

Techniškai kalanetika išsiskiria jau minėtu pulsavimo metodu. Tačiau tai ir ramybė, susikaupimas, dėmesys ir pagarba kūnui, įsiklausymas į savo pojūčius, laisvas ir ramus kvėpavimas, švelnūs, plastiški judesiai, nuoseklūs ir dailūs perėjimai iš pratimo į pratimą. Ir, be abejo, unikalūs prieskoniai – mokytojų kūrybiškumas. Kalanetika nesiriboja tik tam tikru skaičiumi nustatytų pratimų, yra palikta laisvė integruoti giminingų mankštų (jogos, taiči, cigūno, šokio terapijos, baleto mankštos) elementus ar pratimus.

Kam tinka ši mankšta ir kam ne? Ar galima sau pakenkti netaisyklingai atliekant pratimus?

Mankšta ypač tinkama besiskundžiančioms nugaros, kaklo srities nuovargiu, skausmais, maudimu. Kalanetika puikiai gydo sėdimo darbo, nėštumo ar netaisyklingos laikysenos sukeltus nemalonumus. Turint rimtesnių problemų, sveikatos sutrikimų visada reikia pasitarti su savo gydytoju.

Pratimai daromi lėtai, jie paprasti ir nesudėtingi kaip baletas ar jogos asanos, nėra nepatogių ar kūnui neįprastų pozicijų. Nėra skubėjimo, tikslo pataikyti į muzikos ritmą, choreografinių kombinacijų, šuoliukų ar staigių judesių, kuriuos atliekant iškyla traumų ar patempimų grėsmė.

Treniruotės paskirtis – stiprinti raumenis, ugdyti lankstumą, taisyklingą laikyseną. Pratimai stangrina kūną, nedidina jo masės, „nepumpuoja“ raumenų – tiesiog išryškina unikalias kūno linijas. Formuojamas proporcingas, grakštus kūno siluetas. Dailėja ypač probleminės vietos – šlaunys, klubai, sėdmenys, liemuo. Kūnas įgauna nebūtinai manekeniškas, bet harmoningas, proporcingas formas.

Lieknėjama tiek dėl fizinių pratimų, tiek pagreitėjus medžiagų apykaitai, tiek pasikeitus valgymo įpročiams. Kalanetikos pratimai šalina įtampą – smegenyse išsiskiria endorfinai – hormonai, suteikiantys gerą savijautą. Mažiau streso, vadinasi, mažiau blogo įpročio tai malšinti maistu, ypač kaloringu.

Ar norint pasiekti geresnių rezultatų, galima kalanetiką derinti su kitomis sporto rūšimis – tarkime, plaukimu, bėgimu, darbu su treniruokliais ir pan.?

Sveiką ir gražų kūną apibrėžia ne tik išryškinti raumenys, bet visapusiškai išlavintos pagrindinės žmogaus fizinės savybės. Kalanetika lavina jėgą, ištvermę, lankstumą. Vikrumą ir greitumą lavins aktyvesnės treniruotės, pasirinktos pagal jūsų pomėgį – galima plaukti, bėgti, minti dviratį, šokti salsą. Kalanetika tonizuos jūsų raumenis, o širdies ir kraujagyslių sistemai daug naudos suteiks bet kurie saugiai praktikuojami aktyvūs užsiėmimai. Sveika kartais giliau ir dažniau pakvėpuoti ir pajusti lengvutį prakaitą. Tai pasiekti galima kad ir kasdien lipant laiptais į kokį šeštą aukštą.

Kaip kilo mintis paruošti knygą apie kalanetiką?

Per treniruotes moterys nuolat klausinėdavo ir prašydavo joms duoti medžiagos apie kalanetiką lietuvių kalba. Viskas, ką galėjau pasiūlyti, buvo angliškos knygos ir DVD. Iš pradžių gimė mintis paruošti lapus, kuriuose galėtų būti pagrindinė informacija. Vėliau pagalvojau ir apie mažą knygelę, o kad tai išaugs į dviejų šimtų puslapių knygą – nesitikėjau.

Mąsčiau paprastai: na, kas gali būti sudėtinga – surašai, ką moki, ką žinai, ir tiek. Juk mano knyga – ne penkių šimtų puslapių romanas, tai pratimų knygelė, todėl turėčiau parašyti ją per mėnesį. O šventas naivume! Prisėdus prie kompiuterio užgriuvo tikras chaosas – galvoje sukosi virtinės minčių, pratimų, patarimų, tačiau jie niekaip nenorėjo tvarkingai išsirikiuoti lape.

Kai pradėjau dėlioti struktūrą, griaučius, turinį, prireikė vieną po kitos perskaityti daugybę knygų apie žmogaus anatomiją, fiziologiją, reabilitaciją, mankštų sistemas, tradicinę populiariąją psichologiją ir netgi psichoanalizę. Norėjosi skaitytojoms ne tik parodyti mankštos pratimus, bet ir suteikti daugiau informacijos, kad jos suprastų ir patį kalanetikos metodą, jo kilmę, filosiją, taip pat įgytų žinių apie savo kūną ir suprastų, kodėl svarbu visuma, t.y. mūsų fizinio kūno ir psichikos vienovė. Taip rašymas tapo nuolatiniu dieniniu ir naktiniu darbu, trukusiu maždaug devynis mėnesius.

Straipsnio autorė – Rimantė Gasparaitienė
Moteris.lt, 2012 07 20 (žr. on-line)

2012 07 20
Įrašo kategorijos: Kalanetika

Palikite komentarą