Kodėl man tiek džiaugsmo teikia kalanetika? Arba trenerės Gintarės istorija apie atradimus, dėl kurių „žagsi“ STIMULUS ;)

„Kalanetika verčia mus pamilti save. Ne tik savo tobulėjantį kūną, bet ir mintis, kurias išmokstame valdyti ir susikoncentruoti į save“, – su metodo išradėjos žodžiais entuziastingai sutinka ir savojo virsmo patirtimi dalijasi STIMULUS kalanetikos trenerė Gintarė Pivoriūtė.

„Nors visą gyvenimą mylėjau sportą, niekada nebuvo didelis malonumas kasdien vargti salėje. Prakaituoti iki silpnumo, alinti savo kūną maksimaliais išbandymais, kurių žalą traumų ir emocinio pervargimo pavidalu jausdavau dažniau nei naudą. Ilgametė patirtis sporte kur reikėjo ne tik raumenų jėgos ir ištvermės, greičio, bet ir lankstumo, koordinacijos, savitvardos, mokėti negalvojant peržengti žmogaus fiziologinės sandaros ribas, bei vienumoje atlaikyti konkurenciją. Na, žinoma gražūs akimirkų prisiminimai, kai esi matomas dėl savo pasiekimo atstojo visus tuos vargus, tačiau…

Ateina diena, kai kūnas pavargsta ir visa tai baigiasi

Nesugebėjau atsiriboti nuo judesio, kad ir kiek stengiausi bandydama visai nesimankštinti, didžiausias išbandymas buvo ne kūno pokyčiai, o psichologinis neramumas ir emocinio balanso praradimas. Nors be abejo, kaip ir kiekvienai merginai buvo svarbu jaustis gerai savyje, t.y. savo sielos nešyklėje – kūne, kurį dažnai nuvertiname apeliuodami į proto lavinimą, nors tikiu, kad gera savijauta lygiaverčiai priklauso nuo abiejų dalykų vystymo ir tobulinimo.

Po truputį išbandydama aibę sporto šakų esančių sporto klubų tvarkaraščiuose (daugumą jų išbandžiau pati dirbdama trenere), grįžusi namo nebenorėdavau tęsti to, ką pradėjau, nes man tai priminė vaikystę-paauglystę, kuomet atiduodavau visas savo jėgas, tik skirtumas buvo tas, kad profesionaliai sportuodama turėjau aiškų tikslą – pasiekti rezultato ne kūnui, o sau. O, štai, šitose „vargo treniruotėse“ sporto klubuose rezultatas turėjo būti vienas – kūnas. Bet tai neugdė manęs kaip asmenybės… Vienintelis pokytis kurį jaučiau, buvo sustiprėję raumenys ir padidėjęs apetitas bei sąžinės balsas perteikti žmonėms (vedant treniruotę) arba pasiimti (lankant treniruotes) tai kas naujausia ir geriausia. Netyčia vis nusivildama savo paieškomis atradau „Stimulus“ mankštų klubą, gal teisingiau būtų sakyti oazę :)

Viskas prasidėjo nuo to, kad ieškojau papildomo trenerės darbo kitaip, nes kaip ir minėjau, pavadinkim visus įmantrius užsiėmimus vienu žodžiu AEROBIKA (nors jos skiriamos į kūno dizainą, anticeliulitinę, press and back, upper body ar lower body ir kt.) neteikė man to kasdienio džiaugsmo, kurį aš buvau įpratus rasti savo veiklose. O gal netgi ne džiaugsmo, o PRASMĖS. Taip, moterys lankančios pas mane užsiėmimus, visada pakeldavo ūpą bei nuotaiką, bet ir jų reakcijose pastebėdavau tą „kančios išraišką“. Deja….

Kaip sakoma, kai ko nors ieškai, anksčiau ar vėliau randi

Naujame klube visų pirma prieš pradedant vesti kalanetiką buvau atidžiai apmokinta pagrindinių kalanetikos principų ir pratimų, suteikiant žodžiams „sportas“ ir „treniruotės“ kitą reikšmę – MANKŠTA. Po truputį atrandant save šitoje mankštoje ėmiau mėgautis procesu suvokdama, kad čia puikiai galiu pritaikyti savo mokslų bei sportines žinias, nes tai vienintelis užsiėmimas kur nemažai lavinamas lankstumas, gracija, išreiškiamas moteriškumas. Bei visi pratimai tokie, kad net pajautus raumens nuovargį, po treniruotės jis dingsta ir nei karto nėra skaudėję sąnarių ar nugaros (kas man po 14 metų sporto buvo nuolatiniai pojūčiai strikinėjant aerobikose!).

Nemeluosiu, maniau greitai atsibos, kai viską išmoksiu. Bet… Čia neįmanoma išmokti visko! Čia puikiai galiu pritaikyti gimnastikos pagrindus savęs nebežalojant kaip ankstyvoj jaunystėj, išnaudojant visų sportų antikinį pagrindą – gimnastiką.

Ačiū „Stimulus“, kad leidžia pažinti kalanetiką. Ačiū Callan Pinckney, kad ją atrado! :)“

2012 11 28
Įrašo kategorijos: Kalanetika

Palikite komentarą