Kalanetika: kada mankštintis galima, o kada ne? Komentuoja kalanetikos trenerė, šeimos medicinos gydytoja-rezidentė Gintarė Pivoriūtė

Gintarė PivoriutėTaip jau atsitinka, kad nori nenori, o ligos ir būklės ima ir aplanko. Kai kurios trumpam, kai kurios, deja, pasilieka. Atradus kalanetikos malonumus, moterys nenori palikti salės, atvirkščiai, atranda, kad tik besimankštindamos nejaučia negalavimų simptomų. Sužinokime, kada išties naudinga praktikuoti mėgiamą mankštą, o kada verta pasisaugoti.

DĖMESIO! Turint kažkokią ligą, būklę ar esant po traumos būtina pasisakyti trenerei prieš užsiėmimą. Galbūt ji ir visą treniruotę galės modifikuoti taip, kad bus malonu ir Jums, ir kitų lankytojų lūkesčiai bus išpildyti. Jeigu Jūsų liga progresuoja, vartojami vaistai nepadeda sureguliuoti simptomų, jeigu jaučiatės prastai po treniruotės, būtinai pasikonsultuokite su savo gydytoju ir atlikite būtinus tyrimus.

Komentuoja kalanetikos trenerė, šeimos medicinos gydytoja-rezidentė Gintarė Pivoriūtė:

Įtampos galvos skausmas. Kas tai yra? Įtampos galvos skausmai yra psichologinio pobūdžio, t. y nėra jokių negerų, ryškių pakitimų galvos smegenų kraujagyslėse arba galvos smegenyse, nervuose. Tokiam skausmui būdinga lokalizacija pakaušyje, spaudžiantis bukas maudimas, erzinantis nuo pat ryto, sustiprėjantis vakare. Skausmas gali būti nuolatinis ir trukti  iki savaitės. Nuo fizinio krūvio šis skausmas nesustiprėja. Manoma, kad tiesiog sutrinka centrinės nervų sistemos neuromediatorių apykaita dėl streso poveikio. Kadangi kalanetika padeda atsipalaiduoti ir kartu pagilinti miegą, sumažinti ir sureguliuoti streso hormono kortizolio gamybą, fizinis aktyvumas leidžia pailsėti mūsų intensyviai sąmoningo mąstymo veiklai, negalvoti apie darbą, namus, problemas, o koncentruotis į čia ir dabar. Kartu su kalanetika, jaučiame, kaip keičiasi ir gyvenimo būdas, todėl pradėti nuo kalanetikos – geras pasirinkimas esant tokiems skausmams.

Skausmingos, gausios menstruacijos (dismenorėja). Nors dauguma moterų, kurias vargina skausmingos, gausios menstruacijos, bijo sportuoti jų metu, kalanetika gali būti gera išeitis ne tik pajudėti, bet kartu ir pagerinti savijautą.  Nesant didelio krūvio kvėpavimo sistemai, taip pat stipriai neapkraunant širdies, nealinamas organizmas, jam nereikia itin daug energijos ar deguonies, kad leistų visapusiškai įvykdyti treniruotės planą (dėl gausaus kraujavimo dažnai sumažėja ir hemoglobino kiekis kraujyje, todėl gali atsirasti varginantis silpnumas, oro trūkumo pojūtis). Įrodyta, kad nuolatinis reguliarus lengvas sportas mažina skausmingų menstruacijų simptomus, mažina pilvo spazmus ir padeda kontroliuoti šią ligą.

Lėtinis juosmens skausmas. Stiprinant korseto raumenis, didinant stuburo mobilumą, lavinant taisyklingą laikyseną treniruočių metu skausmas sumažėja ar išnyksta.

kalanetikos-nauda1

Netaisyklinga laikysena. Nors mūsų laikysena formuojasi vaikystėje, paauglystėje, iki kol suaugama, tačiau vėliau vykstantys amžiniai procesai ją keičia ne į gerąją pusę. Laikysena svarbi ne tik išvaizdai, bet  taip pat lemia greitesnius degeneracinius procesus sąnariuose, yra reikšminga vidaus organų veiklai, ištvermei dirbant. Esant blogai laikysenai ir stuburo bei pečių padėčiai, atsiranda raumenų asimetrija, galūnių tirpimo pojūčiai, maudimas ypač viršutinėje nugaros dalyje. Laikysenai koreguoti tinkama kalanetika, nes jos metu atliekant visus pratimus ypatingas dėmėsys skiriamas dubens, nugaros ir pilvo padėtims. Stiprinant ir tvarkant šiuos raumenis,  jie sustiprėja, abiejose pusėse tampa simetriškesni ir padeda mums negalvojant išlaikyti ne mums įprastą, kreivą nugaros padėtį, bet išsitiesti tiek, kiek reikia (o reikia ne per daug), ir užmiršti kamavusius negalavimus. Siekiant išspręsti laikysenos problemas itin svarbu REGULIARUMAS. Žiema, vasara, ar atostogos – kalanetika turi būti geriausia jūsų draugė.

Virusinės infekcinės peršalimo ligos. Jų metu sportuoti nepatartina, tačiau:  „Moksliniais tyrimais nustatyta, kad reguliari vidutinio intensyvumo fizinė veikla (apie 30 minučių beveik kiekvieną dieną) teigiamai veikia imuninę sistemą ir padidina T limfocitų, kurie yra pirmoji organizmo apsauga nuo infekcijų, aktyvumą. Amerikos sporto medicinos koledžas (ACSM) taip pat patvirtino, kad reguliari fizinė veikla yra puikus būdas išvengti kvėpavimo sistemos infekcijų.“ *

Rėmuo (gastroezofaginis refliuksas). Dauguma turintys ar yra turėję šią problemą žino, kad sporto šakos, susijusios su stanginimusi (pvz.., keliant svorius) arba šokinėjimu, jiems netinka. Kalanetikos metu netgi kvėpavimas, derinamas asmeniškai, leidžia maksimaliai išvengti rėmens simptomatikos po treniruočių ir jos nepabloginti.

Miego sutrikimai (nemiga arba padidėjęs mieguistumas). Nemiga. Intensyvus sportas, ypač vakare po darbo, nors ir sukelia nuovargį, tačiau taip pat sužadina nervų sistemos veiklą ir dar padidina tikimybę kankintis vartantis pataluose. Kalanetika, atvirkščiai, ramina, tačiau kartu ir sukelia malonų nuovargį, dėl kurio, nors raumenukai ir dirba, mintys atsipalaiduoja, ir susijaudinimo būsena mažėja, todėl užmigti darosi lengviau. Itin veiksminga treniruotė su daugiau tempimų, nes skatina susikoncentruoti  į savo pojūčius ir palikti nerimastingas mintis nuošalyje. Jeigu turite nemigos problemų, vėliausia treniruotė turėtų būti likus keturioms valandoms iki miego.

Esant padidėjusiam mieguistumui, ypač dienos metu popiet, kaltas išsiderinęs hormono melatonino (gaminamas kokorėžinėje liaukoje, gamybą skatina tamsa) išsiskyrimo ritmas, ypač, jei dirbate netinkamam apšvietime ar varginančiomis sąlygomis. Taip pat  manoma, kad pasyvus sėdimas darbas skatina apsnūsti. Esant šiai bėdai, geriausia išeitis yra skirti valandėlę mankštai. Padidėjęs deguonies pasisavinimas mankštos metu, rąžymąsi primenantys tempinai, sustingusios pečių juostos išjudinimas padeda kartu ir pasportuoti, ir pažadinti kūną likusiai dienos daliai. Įrodyta, kad mėlynos spalvos apšvietimas mažina melatonino išsiskyrimą (atkreipkite dėmėsį į apšvietimą STIMULUS Aguonų gatvės studijoje – jis ne toks intensyvus).

kalanetikos-poveikis

Antsvoris. Nors mūsų kūno sudėjimą be gyvenimo būdo ir mitybos daug lemia genai, įrodyta, jog sportas padeda suvaldyti nutukimo genų raišką, leidžia palaikyti normalų kūno svorį, netgi, jei giminėje visi pilnoki. Pradėti nuo aktyvių kardiotreniruočių ir desperatiškai pulti į treniruočių sūkurį nerekomenduotina. Nes kartu su antsvoriu atsiranda problemos ir kitose organizmo sistemose. Todėl drastiškai imtis sporto nėra gerai. Reguliari, energiją iš riebalinio audinio imanti mankšta, padės kontroliuoti ne tik svorį, bet ir apetitą, kuris po intensyvių, glikogeną deginančių treniruočių, kaip, pvz.., aerobika, būna itin didelis dėl sumažėjusio gliukozės kiekio kraujyje, kamuoja žvėriškas alkis.  Po kalanetikos to nejausite. Nes tai žemo intensyvumo mankšta. Todėl nebus sunku atsilaikyti, nepasiduoti, laikytis užsibrėžto plano. Į kalanetikos treniruotes susirenka moterys, kurioms rūpi gera savijauta, todėl ir psichologinė būklė palaipsniui tik gerės matant kūno pokyčius ir didėjant energijos antplūdžiui. Norint numesti svorio rekomenduotinos 3–4 treniruotės per savaitę.

Depresija. Dėmesio sutelkimas į savo kūno pojūčius, rami atpalaiduojanti muzika, ramus švelnus balsas, dėmesys gerina mūsų psichinės sveikatos būklę. Itin svarbu, kad sporto metu ir po jo suaktyvėja laimės hormonų endorfinų gamyba, kurie vėliau nukreipia mūsų mintis teigiama linkme ir leidžia pastebėti daugiau džiaugsmo aplink mus.

Nerekomenduotinos operuoti stuburo išvaržos (ypač juosmeninės). Kalanetika saugi tuo atžvilgiu, kad nėra didelės amplitudės judesių ir dirbama tik su savo kūno svoriu, išlaikant taisyklingą fiziologinę stuburo padėtį, nėra judesių, kurie galėtų skatinti išvaržos pablogėjimą arba komplikacijas. Stiprinant ir lavinant facetinius nugaros raumenukus, esančius tarp slankstelių, mažėja tarpslankstelinis spaudimas.

Skausmingi sąnariai (osteoartritas). Žmogui senstant, jo sąnarių kremzlės plonėja, susiaurėja sąnariniai tarpai, sąnario judesiai tampa skausmingi, judėti tampa sunkiau, sąnarys gali patinti. Todėl itin svarbu nesukelti per didelės apkrovos sąnariams, kartu stiprinant juos prilaikančiuos raumenis, kad mažiau krūvio tektų sąnario kremzlėms. Kalanetikos pratimų mažos amplitudės judesiai itin tinkami žmonės su sąnarių problemomis, nes sustiprėjus raumenims jie pastato, prilaiko sąnarį taisyklingoje padėtyje, ir kartu, atliekant sukamuosius judesius, skatinama sinovinio skysčio gamyba. Sąnarių skystis svarbus sąnarių sutepimui ir apsaugojimui nuo padidėjusios trinties bei traumų.

Pirminė arterinė hipertenzija. Šios ligos metu yra pažeidžiamos kraujagyslės, jų sienelės tampa trapios, suplonėjusios, jose vyksta uždegiminiai pokyčiai. Sergant šia liga itin svarbu, kad sporto metu nebūtų didelės apkrovos širdies ir kraujagyslių sistemai, kad stipriai nepadidintume širdies susitraukimų dažnio treniruotės metu ir staigiai bei stipriai nepadidintume spaudimo į kraujagyslių sieneles, kas gali dar pabloginti jų būklę. Taip pat svarbu, kad sukeltume kuo mažiau papildomo streso ir deguonies trūkumo širdies raumeniui ir kad mūsų kraujospūdis nepakiltų iki kritinės ribos. Lėtas kalanetikos tempas, ramūs pratimai, dažni poilsio intervalai padeda kontroliuoti savijautą treniruotės metu. Kadangi ši liga dažnai susijusi su nutukimu, judėti būtina, ir tai – pirmiausias vaistas.

Rūpinkimės savo kūno ir proto harmonija. Būkime sveikos ir laimingos!

* citata is Moteris.lt

2014 03 21

Palikite komentarą