Kaip suvaldyti jaudulį ir įtampą prieš vestuves? Patarimais dalijasi kalanetikos ir jogos mokytoja Daiva Povilaitytė

daiva„Pirmiausia reikėtų pamėginti suvokti, kodėl kyla nerimas ar baimė – giliai įkvėpkite ir paklauskite širdies, kur tikroji to priežastis. Jei vidumi nebūsite rami ir laiminga dėl priimto sprendimo nepadės nei didžiausia savikontrolė ar pusmetį lankyta joga“, – pataria STIMULUS kalanetikos ir jogos užsiėmimų mokytoja Daiva Povilaitytė portalo Vestuviupartneris.lt skaitytojoms. 

„Įtampos, streso priežastys slypi prote ir kaupiasi raumenyse, skausmo pavidalu. Todėl išjudinus raumenis, išeina ir užspaustos emocijos, pajaučiame palengvėjimą, tarsi nusimetus sunkią naštą. Moters organizmui labiausiai tiktų adrenalino nesukeliantys užsiėmimai, nes šis alina inkstus ir kūne didina testosterono kiekį estrogeno sąskaita, nuo to moteris darosi nervinga, įsitempusi ir pavojinga aplinkai,“ – pasakoja trenerė.

Interviu su Daiva:

1. Esate kalanetikos ir jogos mokytoja. Kiek laiko tuo užsiimate ir kodėl nusprendėte pasukti būtent šiuo keliu? Ką Jums pačiai reiškia Jūsų veikla

Viskas prasidėjo labai organiškai, kai ėmiau mąstyti apie tai, ką aš darau, ar esu laiminga gyvendama taip, kaip gyvenu, ko iš tiesų nori mano širdis. Ir ji pasakė. O tada viskas gana greitai susiklostė taip, kad tapau kalanetikos ir jogos trenere. Ja esu jau trečius metus ir ši veikla man yra labai brangi, tai nėra tik mankšta, darbas su kūnu, man tai reiškia kur kas daugiau.

2. Joga yra ne tik kūno, tačiau ir sielos treniruotė. Kokia jos svarba gyvenime? Kokią įtaką gyvenimo kokybei ji turi?

Tikrai taip, tai yra ne tik kūno, bet ir sielos bei proto treniruotė. Ramus protas yra didžiausias mūsų pagalbininkas, o neramus – didžiausias priešas. Nes tik tada, kai vanduo yra ramus, matosi gražus jūros dugnas. Kiekvienas esame atsakingas už tai, kad jis būtų stabilus, ir ne tik dėl savęs, bet ir dėl aplinkinių, kadangi savo būtimi įtakojame ir kitų būtį. Moksliniais tyrimais yra įrodytas žmogaus kūno ir emocinės būsenos tiesioginis ryšys. Laimingas žmogus yra sveikas žmogus, ir atvirkščiai. Posakį – sveikame kūne sveika siela – visi esame girdėję, tad pagalvokime, ką jis iš tiesų reiškia ir suprasime, kad kūnu reikia rūpintis, o jei jį buvome pamiršę – niekada ne per vėlu atsiprašyti ir vėl prisiminti. Vengiant kraštutinumų tarp kūno ir sielos, kasdien jausime harmoniją ir su džiaugsmu pasitiksime kiekvieną dieną.

3. Ar tiesa, kad joga padeda kenčiant ne tik fizinius skausmus, tačiau ir slegiant nerimui, įtampai, kamuojant stresui? Kodėl taip yra?

Kaip jau kalbėjome prieš tai, tai yra tarpusavyje susiję procesai, nes jogos pratimų metu veikiamas ne tik kūnas, bet ir protas. Įtampos, streso priežastys slypi prote ir kaupiasi raumenyse, skausmo pavidalu. Todėl išjudinus raumenis, išeina ir užspaustos emocijos, žmogus pajaučia palengvėjimą, tarsi nusimetęs sunkią naštą.

daiva2

4. Artėjant vestuvėms būsimos nuotakos paskęsta rūpesčiuose, prastai miega, nuolat skuba. Ar jogos pratimai galėtų joms padėti susidoroti su įtampa ir nuovargiu? Išmokti atsipalaiduoti? Kaip?

Žinoma, kad joga galėtų padėti nusiraminti protui ir atpalaiduoti kūną. Miego stygių vargu ar kompensuos, juo mes turime pasirūpinti miegodami. Yra toks posakis – skubėk lėtai. Blaškymasis, nerimas ir negebėjimas susikoncentruoti į esminius dalykus yra negebėjimo valdyti protą požymis. Baimė prisiimti atsakomybę irgi susijusi su mūsų proto būsena. Jogos užsiėmimų metu mes mokomės išgirsti kūną, suvaldyti protą. Viena iš priežasčių, kodėl šiuolaikinis žmogus labai lengvai pasiduoda stresui, yra nesugebėjimas būti dabar ir čia. Visa, kas žmogų grąžina į čia ir dabar, jį tuo pačiu ir atpalaiduoja. Laimingo žmogaus kūnas yra ramus, savaime atsipalaidavęs. Joga gali padėti patirti buvimo dabar momentą, todėl vis lengviau tampa į jį grįžti ir realybėje, ne tik treniruočių metu.

5. Ar rekomenduotumėte nuotakoms prieš vestuves apsilankyti jogos užsiėmimuose? Kaip dažnai ir ilgai reikėtų tai daryti?

Aš visoms moterims rekomenduočiau pradėti sportuoti. Moters organizmui labiausiai tiktų adrenalino nesukeliantys užsiėmimai, nes šis alina inkstus ir kūne didina testosterono kiekį estrogeno sąskaita, nuo to moteris darosi nervinga, įsitempusi ir pavojinga aplinkai. Mankštintis siūlyčiau kasdien: namie 15 – 20 minučių, o į užsiėmimus ateiti pagal poreikius bei galimybes, bet svarbiausia – reguliariai, ir ne mažiau nei du kartus per savaitę.

6. Ar į jogos užsiėmimus ateina ir vyrai? Ar galėtų juos lankyti pora? Galbūt tai net padėtų stiprinti tarpusavio ryšį? Ypač kartojant pratimus ir namuose?

Yra treniruočių, kurios vyksta dalyvaujant tik moterims. Mano manymu, tai padeda atskleisti moteriškumą. Tačiau, žinoma, kad yra galimybių lankyti ir vyrams, atrasti saviraiškos galimybių, stiprinti charakterį. Dėl užsiėmimų lankymo kartu – bendri interesai visuomet stirpina ryšį poroje, todėl jei abiems patinka joga – be abejonės, ją lankyti kartu naudinga visomis prasmėmis.

Pažinti žmogų, jo charakterį, pomėgius, svajones, vidinį pasaulį reikia iki vestuvių, kad atsakingai galėtumėme priimti sprendimą kurti bendrą ateitį kartu. Ir kai esi ne vienas, o dviese, atsiranda toks reguliacijos principas – kai vienas pritingi, kitas paskatina, kai vienas per daug užsiėmęs ir neranda laiko, kitas atskuba į pagalbą. Būtinai darykite ir namų erdvėje ką nors kartu, kas jus dar labiau suartintų

daiva1

7. Kokių pagrindinių taisyklių reikėtų laikytis, norint efektyviai ir operatyviai suvaldyti jaudulį? Kodėl toks svarbus yra kvėpavimas?

Pirmiausia siūlyčiau pajausti kūną ir kvėpavimą – sąmoningai pradėkite kvėpuoti, stebėkite, kur keliauja įkvepiamas oras, kaip jis iškvepiamas. Kadangi kvėpavimas tiesiogiai veikia mūsų smegenis, ramus ir ilgas įkvėpimas – iškvėpimas ramina protą. Kai iškvėpimas yra ilgesnis už įkvėpimą – rimsta nervų sistema. Moterims, o ypatingai nuotakoms, tai ypač aktualu, todėl pirmiausia siūlyčiau išmokti taisyklingai kvėpuoti. Svarbu yra ir į kurią kūno vietą įkvepiamas oras. Moterims labai svarbu išmokti kvėpuoti pilvu. Kvėpavimo būdų jogoje yra daug, kiekvienas jų turi savo paskirtį. To jūs tikrai išmoksite užsiėmimų metu.

8. Ką galėtų padaryti nuotaka jau vestuvių dieną, eidama ar stovėdama prie altoriaus, kad įveiktų apėmusią baimę, nerimą, jaudulį? Kokius patarimus galėtumėte jai duoti?

Pirmiausia reikėtų pamėginti suvokti, kodėl kyla tas nerimas ar baimė – giliai įkvėpkite ir paklauskite širdies, kur tikroji to priežastis. Gali paaiškėti, kad neigiamos emocijos priklauso visai ne jums, kad jas perėmė iš artimųjų, giminaičių ar pan. Neleiskite, kad tai išmuštų jus iš pusiausvyros. Jei tokias emocijas kelia pokalbis – reikėtų nedelsiant paprašyti pakeisti temą. Galbūt neramina kiti klausimai, abejonės dėl priimto sprendimo. Visada stenkitės įsiklausyti širdies, nes būtent ji, o ne protas, geriausiai pataria.

Vidinė ramybė kyla iš sielos gelmių, kai elgiatės taip, kaip iš tikrųjų pataria vidinis balsas, o kiekviena moteris jį turi ir gali išgirsti. Meilės protu nesukursime. Kad vestuvių dieną nekiltų nerimas dėl pačios šventės organizavimo, pasirūpinkite atsakingais žmonėmis iš anksto, tai gali būti jūsų draugai, artimieji ar samdyti žmonės. Ir būtinai prisiminkite, kad tai yra pirmiausia jūsų šventė, ji yra jums, todėl šią dieną jūs turite jaustis karaliene. Ja jausitės tik būdama rami dėl priimto sprendimo ir laiminga, kitaip nepadės nei didžiausia savikontrolė ar pusmetį lankyta joga.

Todėl viską apsvarsčiusi daug anksčiau ir rami dėl savo pasirinkimo nuotaka natūraliai kylančiu džiaugsmo jauduliu pasidalinusi su mylimuoju, giliai ir ramiai kvėpuodama ar skaičiuodama žingsnelius žengia prie altoriaus. Gyvenimo šventė prasideda. Kokia ji bus – priklauso nuo jūsų.

2016 02 19

Palikite komentarą