Modernaus šokio mankštos mokytoja
„Kai rinkausi specialybę, mama siūlė studijuoti ką nors kitą, bet jau buvo per vėlu – nieko kito be šokio nemoku, juk tuo gyvenu nuo ketverių su puse metų, “ – juokiasi Agnė Ramanauskaitė, aktorė-šokėja, pedagogė, dėstanti pradinukams, kartais ir choreografė, o dabar – ir STIMULUS šiuolaikinio šokio mankštos mokytoja.
Šiuolaikinis šokis dailiai apipynęs visą Agnės gyvenimą – nuo vaikiškų žingsnelių iki svaiginančių profesinės aukštumos šuolių. „Aš su juo augau, brendau, todėl jis yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Tam, kokia aš esu dabar (kaip atrodau, koks mano požiūris į įvairius šokio stilius ir kt.), šiuolaikinis šokis taip pat turėjo įtakos, – neslepia trenerė.
Kodėl būtent šiuolaikinis, o ne liaudies šokiai ar kūno rengyba? „Buvau vienerius metus pradėjusi lankyti akrobatinį rokenrolą (net tapau Lietuvos čempione :), bet namuose visada šokdavau, improvizuodavau savaip, kaip man įprasta, – tada supratau, kad modernus šokis labiau tinka mano prigimčiai, jis suteikia daugiau laisvės saviraiškai ir kūrybai, galima ne vien sausai atlikti judesius, o juos įprasminti, – pasakoja Agnė. – Jei jau ne modernus šokis (bet dabar net sunku įsivaizduoti, kad taip gali būti), man turbūt patiktų būti šokio ant ledo šokėja :)“
Judesio įprasminimo paieškos – išties pavydėtinos, drąsiai neriant į teoriją ir praktiką. Šiuolaikinio šokio idėjų bei technikos Agnė semiasi iš įvairiausių mokytojų iš viso pasaulio, o nuolat lankomus seminarus paįvairina baleto, afro šokio, jazz šokio ir net mąstymo kūnu logikos inkliuzais. Spektaklių, kuriuose ji šoka nuo 1996 metų, vardyti nė nesiimsime – ant jaučio odos nesurašysi :).
Tradicinį prašymą nubraižyti „mokytojas-mokinys“ schemą moteris išvingiuoja taip: „Geras mokytojas ir yra tas, kuris sugeba pamatyti kiekvieną savo mokinį, pamatyti, kaip jis tobulėja, sugebėti paskatinti ir padaryti taip, kad mokinys patikėtų, kad jis gali daug daugiau, nei įsivaizdavo, kad gali. O geras mokinys yra tas, kuris praauga savo mokytoją :).“
„Kiekvieną dieną domiuosi skirtingais dalykais, ką siūlo gyvenimas (nauja diena), tuo ir domiuosi – t. y. viskuo,“ – paklausta apie laisvalaikį, šypsosi Agnė. Prie jos ypatingų pomėgių surandame japonų rašytoją Haruki Murakami ir vėl klausiam „kodėl?“ „Haruki Murakami patinka dėl to, kad jo kūryboje realybė susipina su fantastika (nelabai man patinka tas žodis, bet šiuo metu nerandu kito). Ta riba tarp realybės ir susikurto savito pasaulio man artima. Skaitai ir atrandi bendrų minčių. O neseniai pradėjau rašyti… užsirašinėti kylančias mintis dienoraščio forma. Gal po kokių trejų metų, o gal ir vėliau gims šokio spektaklis, remiantis visais šio autoriaus kūriniais…“ – nutęsia moteris.
„Kokios žiūrovo reakcijos lauki?“ – prie polėkio ir įkvėpimo ištakų grįžtame mes. „Maloniausia, kai žmogus patiki. Šiuo kriterijumi vadovaujuosi ir pati eidama į spektaklius. Visur svarbu profesionalumas, tačiau svarbiausia, kad tai būtų tikra čia ir dabar“, – atvirauja Agnė. O mes reziumuojame: „Kaip stimuliška :)“.
Agnė ir STIMULUS:
