Eglė Afanasjeva
Kalanetikos mokytoja
Jei kada nors teks dalyvauti demonstracijoje už kalanetikos laisvę, būtinai pirmosiose eilėse nešime transparantą su Eglei ypač tinkančiais žodžiais: „Būti kalanetikos mokytoja – tai malonumas matyti, kaip mokinės tobulėja, kaip nuo „Aš negaliu“ žingsnis po žingsnio jos pasiekia „Pasižiūrėkite į mane“.
Be abejo, tą matymo malonumą jos darbe gražiai papildo ir gera savijauta, kurią apibūdina trimis žodžiais: pakylėta, energinga ir grakšti. Tarsi… šokėja. „ Su kalanetika susipažinau studijuodama pirmajame kurse, nesakau, kad ji patiko, ne… ji man priminė šokį…“, – užsisvajoja moteris, šią mankštą praktikuojanti jau beveik dešimt metų.
O šokis – jos pirmoji, dar „darželinė“ meilė. Išbandžiusi daugybę stilių, pradedant tautiniais ir baigiant varjetė, Eglė jau kelerius metus yra flamenko klubo „Tientos“ šokėja. „Šokiai – mano moteriškoji, jausmingoji pusė. Patinka, jog galiu išreiksti save, savo emocijas ir netgi temperamentą per judesį – taip jaučiuosi laisvesnė, laimingesnė, ramesnė,“ – šypteli Eglė.
Išraitytų žingsnelių skaičius prilygsta jos aplankytų šalių gausai (bent kelios per metus), o šiai nenusileidžia pavydėtina studijų įvairovė: politikos mokslų bakalauras, verslo administravimo sertifikatas, tarptautinės komunikacijos magistras, aerobikos trenerės serifikatas, VPU sporto trenerių kursai…
Žinoma, pasididžiuodami pabrėšime, kad nuolat besigilindama į harmoningų treniruočių subtilybes, Eglė tapo ir vienintelio pasaulyje oficialaus kalanetikos centro JAV (Callanetics Management Company, Inc.) mokymų absolvente, sertifikuota The Callanetics® Exercise Method mokytoja. Ji stažavosi Londono kalanetikos centre, kur kartu su kitomis licencijuotomis trenerėmis dalijosi patirtimi bei idėjomis, tapo kalanetikos veidu konvencijose bei kituose sporto renginiuose, stovyklose.
„Visą gyvenimą nestoviu vietoje, ieškau vietos po saule, siekiu žinių ir mokausi to, ko jaučiu, kad reikia,“ – savo užkrečiamos energijos paslaptimis lengvai dalijasi STIMULUS kalanetikos mokytoja. Ir čia pat gerokai nustebina, kai nerūpestingai klustelime apie mėgstamą posakį: „Memento mori“ – ilgą laiką tai buvo mano mėgstamiausias. Dažnai pagalvoju apie savo laikinumą, o tokios mintys puikiai sustato viską į savo vietas, tuomet tampa lengva apsispręsti, kaip, kodėl ir ką daryti. Antroji „prizinė“ vieta – „Carpe diem“ – tiesiog mano atspindys. Suvokiu, kad gyvenu šią akimirką, todėl stengiuos būti aktyvi ir semtis iš gyvenimo tiek, kiek noriu ir galiu. Taip gimsta daugybė idėjų, kurias vėliau vienaip ar kitaip įgyvendinu. “
Kas tau yra šeima? „Tai mano pačios dalis, mano gyvenimas, mano džiaugsmai ir rūpesčiai, tai tie, kurie manimi žavisi ir… mane kritikuoja. Tai – tie, su kuriais jaučiuosi savimi“, – apie vyrą ir sūnelį šiltai pasakoja Eglė.
O su kuo kartais laaabai norėtum pasikeisti vietomis, pabūti „ne savimi“? „Su laisvais, besidžiaugiančiais žmonėmis, galbūt su banglentininku, kuris skrieja vandenynu, galbūt su kubiete moterimi, kuri visą naktį šoka ir juokiasi…“
Eglė ir STIMULUS: