Baleto mankštos mokytoja
Švelni, rūpestinga, nuoširdi, trapi ir lyriška – tai vaikų numylėta Snieguolė, kuria būti taip patinka STIMULUS baleto mankštos mokytojai Eglei Brundzaitei-Budnik. „Tai įsimintiniausias mano šokio vaidmuo, pirmasis reikšmingas, labai mielas ir artimas, – sako Eglė. – Apskritai labai mėgstu šokti vaikiškuose baletuose tiek Klaipėdos muzikiniame teatre, tiek Operos ir baleto teatre, nes vaikai nuoširdžiai tiki ir reaguoja į veiksmą scenoje, džiaugiasi laiminga pabaiga.“
Eglė taip pat dalyvavo edukaciniuose projektuose, kai mažieji žiūrovai galėjo iš arti pamatyti teatro artistus, užduoti jiems klausimus, prisiliesti prie sceninių kostiumų ir netgi pasimatuoti tikrus balerinos puantus. „Paprastai po to nemažai mergaičių pareikšdavo norinčios tapti balerinomis, – šypsosi ji. – Buvo smagu žiūrėti į ugnelę vaikų akyse ir tikėtis, kad galbūt kažkada ateityje jie atras save meno srityje.“
Taip taip, čia romantiškosios balerinų gyvenimo pusės poezija: aplodismentai, gėlės, šypsenos, fotografų blykstės, dovanos… O kaipgi puantų nutrintų kojų ir nesibaigiančių tempimo pratimų proza?
„Baleto pasaulin įžengiau būdama dešimties metų, ir nuo tada kiekvienas mano rytas prasideda baleto mankšta, – ramiai konstatuoja šokėja. – Tai tarsi duona kasdieninė, padedanti išlaikyti „baletinę“ formą ir pasiruošti repeticijoms bei spektakliams.“
Ji puikiai žino, kad baletas yra sunkus darbas, reikalaujantis ne tik fizinių pastangų, bet ir daug neišsenkančio kūrybiškumo: iš pradžių išmokstamas choreografinis „tekstas“ (šokio judesiai, kombinacijos), po to šlifuojama techika, kuriama šokio nuotaika, ieškoma personažo charakterį išryškinančių niuansų.
Nors labiausiai vertina klasikinį baletą, Eglė džiaugiasi ir patirtimi modernaus šokio ar jo elementų turinčiuose spektakliuose: R. Alksnytės šokio spektaklyje „Prarastos sielos“, choreografo J. Smorigino „Karmen. Bolero“, „Kruvinos vestuvės“ bei A. Cholinos „Barbora Radvilaitė“ pastatymuose. Pasak balerinos, modernus šokis pasižymi laisvesne išraiška, kitokia jausmų ir emocijų skale.
Jau antrus metus ji šoka Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, prieš tai septynerius metus skrajojo po Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sceną. „Pabėgimas iš Klaipėdos ir grįžimas į Vilnių buvo natūralus, nes čia esu gimusi ir užaugusi, iš Vilniaus ir mano vyras. O Klaipėdoje man labai patikdavo leisti vasaras, kai tarp rytinės ir vakarinės repeticijos kasdien galėdavau nubėgti prie jūros…“, – trumpam užsisvajoja šokėjų mankštos mokytoja.
Baleto artistės kvalifikaciją, Eglės gautą 2002 metais, papildo Istorijos bakalauras (2006 m.) ir Viešojo administravimo magistras (2010 m.). „Studijos praplėtė akiratį ir pasaulio suvokimą, išryškino mano loginį mąstymą, gabumus tiksliesiems mokslams, polinkį planuoti,“ – apie savo racionaliąją asmenybės pusę pasakoja ji.
Prieš metus sukurtoje šeimoje vaikiškų balsų dar negirdėti, tad Eglė sakosi kartu su vyru laiko veltui neleidžiantys: „Jis toks nenustygstantis vietoje, nuolat savarankiškai gilina profesines žinias, savo noru nuolat laiko įvairius egzaminus, gauna sertifikatus. Tai ir mane įkvepia mokytis kažko nauja, domėtis, gilintis, nesustoti vietoje.“
